kratoti

kratóti, -ója, -ójo 1. intr. garsiai juoktis, kvatoti: Jis kratója visą vakarą Švnč. | refl.: Ot juokiasi, kad net kratójasi Kb. 2. refl. drebėti, virpėti, kukčioti: Martelę vežė, kelias dundėjo, ji graudžiai verkė, gailiai kratójos (d.) Kb.